Darbiniai akmeniniai kirviai – vienas būdingiausių ankstyvųjų metalo laikotarpio radinių. Jų rasta kasinėjant gyvenvietes (apie 200 vnt.), retkarčiais kapuose. Tačiau dauguma – atsitiktiniai radiniai. Dauguvos baseine žinomi 598 atsitiktiniai tokių kirvių radiniai. Dauguma jų surasti dabartiniuose laukuose, tad galima manyti, kad senovėje šie įrankiai būdavo naudojami kirsti medžiams ir krūmams ruošiant lydimą. Dalis kirvių išliko fragmentiškai, jie sudužo dar praeityje, tačiau dauguma (75–80 proc.) sveiki. Kyla klausimas, kodėl laukuose, kur nėra jokių gyvenviečių ar kapų pėdsakų, randama tiek daug sveikų, tinkamų darbui kirvių. Nėra pagrindo manyti, kad jie pamesti atsitiktinai. Kirviui pagaminti reikėjo nuo 10 iki 30 val. darbo. Toks dirbinys buvo pakankamai vertingas. Nusmukusio nuo koto kirvio negalėjo neieškoti. Sunku racionaliai paaiškinti atsitiktines sveikų darbinių akmeninių kirvių radimvietes. Tačiau kirvis – ginklas ir darbo įrankis, sprendžiant iš tautosakos ir archeologijos duomenų, turėjo ir kitokią – simbolinio, magiško daikto reikšmę. Latvių liaudies dainose aiškiai išskirta dvejopa kirvio reikšmė – darbo įrankio ir simbolinio, magiško daikto, susijusio su reikšmingais, dažnai kriziniais žmogaus gyvenimo momentais. Liaudies tikėjimuose akmeniniai kirviai, vadinami perkūno strėlėmis, turi antgamtinių savybių apsaugoti nuo piktų dvasių ir ligų. Atsižvelgiant į tas aplinkybes tikėtina, kad akmeniniai kirviai, be grynai praktinių funkcijų, taip pat atlikdavo ir talismanų arba amuletų vaidmenį ir sąmoningai būdavo paliekami laukuose siekiant šiuos apsaugoti nuo piktų jėgų.