Antrojo pasaulinio karo naikinimų padariniai yra tokie: romėniškojo laikotarpio gausūs radiniai iš Rytprūsių, tyrinėti nuo XIX a. pabaigos (plg. Hollack, 1908), žinomi tik iš trumpų paminėjimų arba išblaškytų žinučių ir iliustracijų. Negausioms išimtims priklauso, tarp kitko, kapinynas Bogaczewo Kullabrücke vietovėje, J. Okulicziaus paskelbtas po karo remiantis išlikusiais dirbiniais ir archyviniais duomenimis (Okulicz, 1958). Galbūt per keletą metų bus galima atkurti ir Muntowo / Alt-Muntowen kapinyną (1 pav.) Mozūruose. Šis laidojimo paminklas 1904 m. buvo tyrinėtas E. Hollacko (I–XXXVII kapai) ir 1909 m. F. E. Peierio (1–137 kapai; 2–3 pav.). Tyrinėjimų rezultatai nebuvo paskelbti, medžiaga dingo Antrojo pasaulinio karo metais – išliko tik trys nedideli indai (4 pav.). Pagal likusius archyvinius duomenis vis dėlto šiandien galima susigundyti pamėginti atkurti šio objekto raidos fazes.
Ankstyviausias radinys iš Muntovo / Alt-Muntowen yra 120 kapas, kuriame rastas ilgas (32,5 cm) ietigalis su išpjaustyta plunksna (5:a pav.), būdingas A3 periodui (apie 50 m. pr. m. e.–20/30 m. e. m.) (plg. Hackmann, 1961, S. 57, pav.; Dąbrowska, 1988, S. 43–44, tabl. V:71). Tikriausiai šiek tiek vėlyvesnis buvo kapas (Nr. 44) raitelio, palaidoto kartu su žirgu (Nr. 45). Vyro kape tarp kitų daiktų aptikta skydo rankena (Jahn’o 5 tipas; 5:c pav.), žirgo kape – sagtis su pailgintu žiedu (AC5 tipo; 5:6 pav.), laikoma greičiau vyro kario diržo būdingu elementu. Abu šiuos radinius galima datuoti B1 periodu, greičiau šio periodo vėlyvesniu tarpsniu (plg. Dąbrowska, 1997, S. 61, Taf. CXXXV:3,4).
Platesnį kapinyno naudojimą galima datuoti periodu B2 (apie 70/80–150 m.). Jam reikėtų skirti gausius kapus, kuriuose rasta prūsų serijos akinių segių (Nr. 52, 61, 114), vėlyvojo tipo A62 segių (Nr. 40, 106). Taip pat šiam periodui priklauso vienas kapas, kuriame aptikti arklio griaučiai (Nr. 40). Atkreipia dėmesį kapas 102 (6 pav.): jame rastas sambiškos antkaklės fragmentas (plg. Jankuhn, 1950, Abb. 12; Okulicz, 1976, S. 190; Nowakowski, 1991, Abb. 4), ir kapas XV (7 pav.), kuriame rasta segė greičiausiai yra Romos imperijos provincijų skydinių emaliuotų segių sekimas. B2 periodu taip pat galima datuoti 65 kapą (8 pav.). Jame aptiktas Beckmanno G tipo vietinės gamybos smeigtukas kartu su trimitine sege, importuota iš Pševorsko kultūros (Dąbrowska, 1995, S. 9, 19–20).
Kitą Muntovo / A1t-Muntowen kapinyno chronologinį horizontą sudaro B2/C1–C1a periodų (apie 150–225/235 m.) kapai, visų pirma kuriuose rasta laiptelinių segių (Nr. XXXV, 36, 53 ir 99). Tam pačiam laikotarpiui priklauso objektai, kuriuose aptikta būdingų baltiškų smeigtukų (9:a–b pav.) (plg. Beckmann, 1969, S. 111, Abb. 1:L, Taf. 22; Nowakowski, 1995, S. 43–44, Taf. IX; 1998, S. 45–46; 1998, S. 46). Tikriausiai šiek tiek vėlyvesnis buvo kapas 79, kuriame rastos Thomas I tipo kaulinės šukos (9:c pav.) ir žalvarinė Karakalos moneta (C1b = 225/235–250 m.). Kapus, kuriuose aptikta lankinių segių palenkta kojele, galima datuoti tik bendrai C periodu.
Tautų kraustymosi laikotarpio radiniai Muntovo / Alt-Muntwen kapinyne, nepaisant Hollacko tvirtinimo, yra palyginti reti. D periodu (apie 350/375–450 m.) galima datuoti kapą, kuriame aptikti trys pusmėnulio pavidalo kabučiai (10:e pav.), nors negalima atmesti ir šiek tiek vėlyvesnės chronologijos (Tempelmann-Mączyńska, 1986). E periodo (apie 450–650/700 m.) ankstyvesniajam tarpsniui priklauso IV kapas, kuriame buvo segė su vadinamąja replių pavidalo galvute (10:a pav.), datuojama VI a. pradžia (Koch, 1998, S. 399–403). Prie jos buvo žalvarinės skardos su įspaustu ornamentu fragmentas (10:b pav.), primenantis Warnikam kapinyno Natangijoje radinius. Tautų kraustymosi laikotarpio radiniai baigiasi kapu II, kuriame rastas pincetas, puoštas įmuštu ornamentu, bei VII kapu, kuriame buvo aptikti keli lancetiniai diržo galo apkalai (10:c–d pav.).