Vykdant projektą “Kauliniai dirbiniai tarp kitų žalvario amžiaus įtvirtintų gyvenviečių archeologinių dirbinių Baltijos šalyse” buvo tyrinėti kauliniai ir raginiai dirbiniai iš trijų žalvario amžiaus Rytų Lietuvos įtvirtintų gyvenviečių: Narkūnų, Nevieriškės ir Kerelių (1 pav.). Tyrimų tikslas - apžvelgti kaulinių ir raginių dirbinių gamybą šiose gyvenvietėse, daugiausia dėmesio skiriant medžiagai, įrankiams ir technologijoms, naudotiems gamybos metu. Darbo tikslas taip pat yra palyginti šių gyvenviečių kaulo dirbinius su kitais Baltijos šalių dirbiniais, taip nustatant panašumus ar didesnius skirtumus, pavyzdžiui, renkantis medžiagas ar metodus, gaminant įvairius dirbinius. Išanalizavus kaulo dirbinius taip pat ieškota atsakymo į klausimą, kokias galime padaryti išvadas apie žmonių veiklą, socialinius santykius ir tiriamos visuomenės gamybos specializacijos atsiradimą ar nebuvimą.
Senųjų amatininkų medžiagos pasirinkimo priežastis galėjo būti biologinė, taip pat kultūrinė. Paprastai dirbiniai buvo gaminami iš tokių rūšių kaulų, kurių taip pat randama tarp faunos liekanų. Biologinis atrinkimas priklausė nuo kaulo tinkamumo dirbiniui pagaminti. Tuo pačiu metu tikriausiai buvo susiformavusios ir tradicijos dėl tam tikrų gyvūnų rūšių ar atitinkamų skeleto dalių tinkamumo, norint gaminti tam tikrą įrankį ar dirbinį. Technikos, žaliavos ar įrankio pasirinkimas kartais galėjo labiau priklausyti nuo visuomenės jiems skiriamos simbolinės vertės, negu nuo jų tikrų fizinių savybių. Tyrinėtų Lietuvos įtvirtintų gyvenviečių archeologinių duomenų tyrimai atskleidė, kad daugiausia naudoti prijaukintų gyvūnų kaulai; laukinių gyvūnų kaulų buvo surasta gerokai mažiau, taip pat mažiau jų naudota ir dirbiniams gaminti (2-3 pav.). Dauguma aptariamose gyvenvietėse tyrinėtų dirbinių buvo gaminti iš kaulo. Narkūnuose ir Nevieriškėse kauliniai dirbiniai ir kaulinės atliekos sudarė daugiau kaip 90%, o tarp Kerelių radinių rago dirbinių ir rago atliekų buvo šiek tiek daugiau, jie sudaro apie 20%. Dauguma paprastų žalvario amžiaus kaulo ir rago dirbinių panašūs į naudotus neolito laikotarpyje; gamybos technologija ir pagrindiniai gamybos metodai taip pat buvo gana panašūs. Naujas reiškinys kalbant apie Rytų Baltijos regiono žalvario amžiaus įtvirtintų gyvenviečių radinius, įskaitant Lietuvą, yra importinių žalvarinių dirbinių kopijų iš kaulo ir rago gamyba (pvz., puoštų smeigtukų ir dvigubų sagų).
Didesnę raginių radinių dali sudaro ruošiniai ir darbinės atliekos, tačiau taip pat surasta ir dirbinių (4-13 pav.). Tik keletas dantų ir ilčių rasta su darbinėmis žymėmis (14 pav.). Kauliniai dirbiniai (15-32 pav.) dalijami į dvi grupes: 1) dirbiniai, kuriems naudoti pagal formą labiausiai tinkami kaulai, kurie buvo nedaug apdirbti; 2) kruopščiai pagaminti dirbiniai, kurie paprastai yra iš didelių ilgųjų kaulų diafizės. Remiantis kauliniais dirbiniais iš minėtų gyvenviečių, galima atkurti keletą specifinių kaulo apdirbimo metodų, dauguma kurių naudoti ir anksčiau: nulaužimas, skaldymas. drožimas, pjaustymas, raižymas, šlifavimas, poliravimas (33-40 pav.).
Didelis kaulo ir rago dirbinių kiekis tarp kitų žalvario amžiaus paminklaviečių dirbinių rodo kaulo ir rago žaliavos svarbą aptariamojo laikotarpio visuomenėje. Žaliavos pasirinkimą daugiausia nulėmė jos prieinamumas, bet taip pat ir atskirų skeleto dalių tinkamumas tam tikro tipo dirbiniams gaminti. Kai kurių dirbinių tipų gyvūnų rūšių ir skeleto dalių pasirinkimas buvo gana standartizuotas ir pagaminti dirbiniai buvo gana panašūs. Toks standartizavimas akivaizdžiai rodo buvus tam tikrą kaulo apdirbimo organizaciją ir specializaciją. Apibendrinant, nors kaulo dirbiniai Rytų Lietuvos įtvirtintose gyvenvietėse yra gana panašūs į kitų Baltijos šalių gyvenviečių kaulo dirbinius, yra tam tikrų regioninių skirtumų. Kai kuriais atvejais galima to priežastis yra verslų skirtumai, kitais atvejais - atskirų visuomenių kultūriniai skirtumai ir įpročiai, kaip ir iš ko tie dirbiniai pagaminti ir kam jie buvo naudoti. Dirbinių, imituojančių atvežtinius žalvarinius dirbinius, atsiradimas atspindi su jais susijusios ideologijos ir simbolinių reikšmių plitimą Baltijos jūros rytinėje pakrantėje, taip pat skirtingų socialinių grupių ar skirtingų rangų žmonių, kuriems buvo reikalingi šie dirbiniai, buvimą.