Rašytiniuose šaltiniuose nėra tiesioginių duomenų apie vietos žmonių gyvenvietes Rygoje iki vokiečių miesto įkūrimo 1201 m. Šiai problemai spręsti turime panaudoti archeologijos duomenis.
Jau XIX a. antrojoje pusėje statybos darbų metu senojoje Rygoje aptikti pavieniai XII a. radiniai, kurie buvo perduoti tuometiniam Domo muziejui. Nuo 1938 iki 2007 m. senosios Rygos teritorijoje kasinėta apie 80 vietų. Tik nedaugelyje iš jų aptikta senesnių nei XIII a. daiktų.
1938 m. Rygos istorijos muziejus organizavo pirmuosius archeologinius tyrinėjimus netoliese keturių didelių vėlyvų pastatų. Kasinėjimuose Svertuvių ir jGreciniekų gatvėse buvo surastas nestoras kultūrinis sluoksnis, o jame XI–XII a. radinių (1 pav.).
1959–1964 m. kasinėjant Alberto aikštę buvo ištirta XII a. Rygos gyvenvietės medžio dirbtuvė. Kai kurie čia aptikti senovės daiktai parodyti 2 pav.
Kita teritorija, kurioje 1974–1976 m. tyrinėjimų metu surasta antros XII a. gyvenvietės vieta, yra Peldu ir Ūdensvados gatvių kampe. Dalis čia rastų daiktų parodyta 3–5 pav.
1986–1989 m. tyrinėjant prie Domo bažnyčios buvo aptiktas sukuršėjusios lybės kapas, o jame gausybė radinių (6 pav.). Tai rodo čia buvus iki krikščioniškojo laikotarpio vietos gyventojų laidojimo vietą. Žemėje prie griaučių surastų anglių radiokarbono datavimas - 1120 + 40 ir 1100 + 40 m.
1994–1995 m. tyrinėjimuose Rygos Rotušės aikštėje surasta suardyto XII a. lybių kapinyno dalis.
Archeologiniai tyrinėjimai leidžia rekonstruoti XII a. Rygos teritorijoje buvusias senąsias gyvenvietes. Iki vokiškoje Rygoje buvo dvi nedaug viena nuo kitos nutolusios vietinių žmonių gyvenvietės tarp Rygos upės ir Dauguvos. Gyvenvietėse taip pat buvo du kapinynai (8 pav.).
Netoli dešiniojo Dauguvos senojo kranto turėjo būti XIII a. kronikose minimas Senasis kalnas – įtvirtinta Rygos vendų gyvenvietė. Kalnas buvo nukastas jau XVII–XVIII a.