Material Evidence from Lithuanian Piliakalniai – Earthworks Investigated by Ludwik Krzywicki in Keeping of the State Archaeological Museum in Warsaw
Varšuvos valstybiniame archeologijos muziejuje Baltų archeologijos skyriuje saugoma garsaus lenkų ekonomisto, politiko, sociologo, vieno iš Lenkijos sociologijos mokyklos kūrėjų Ludwiko Krzywickio (1859–1941) kasinėjimų medžiaga. Archeologija jis susidomėjo XX a. pradžioje, kai, 1900 m. atostogaudamas Žemaitijoje, atliko pirmuosius savo gyvenime archeologinius žvalgymus. Vėliau kelerių metų atostogas jis praleido kasinėdamas Lietuvoje. Jo kasinėjimų rezultatai iš dalies paskelbti Lietuvos proistorei skirtuose straipsniuose ir knygose. Tyrinėdamas ilgus metus, Ludwikas Krzywickis tapo profesionaliu archeologu, ir daugelis jo pastebėjimų neprarado reikšmės ir mūsų dienomis. Už nuopelnus Lietuvos archeologijos mokslui Kauno Vytauto Didžiojo universitetas 1940 m. suteikė jam garbės daktaro laipsnį.
Varšuvos valstybinio archeologijos muziejaus Baltų archeologijos skyriuje saugomi neskelbti radiniai iš dviejų Ludwiko Krzyvickio tyrinėtų piliakalnių – Dūkštų (Ignalinos r.) ir Petrešiūnų (Rokiškio r.). Dūkštų medžiagoje yra dviejų molinių liejimo formų (1 pav.), greičiausiai naudotų gaminant antkakles, fragmentai, ir 37 lipdytinės keramikos fragmentai (1:1–3 pav.). Maždaug 70% sudaro brūkšniuotoji keramika, kurioje šis ornamentas yra tiek vidinėje, tiek išorinėje pusėje (1: 1, 2 pav.). Šios keramikos pakraštėlių profiliavimas ir ornamentavimo būdas rodo, kad tai yra ankstyvojo geležies amžiaus medžiaga. Anksčiau minėtas datavimas paremtas dviejų liejimo indų fragmentais.
Medžiagą iš Petrašiūnų tyrinėjimų sudaro 33 brūkšniuotosios keramikos fragmentai, iš kurių 15 yra pakraštėlių fragmentai (2 pav.) ir 3 viršutinių mažai profiliuotų puodų dalių fragmentai (3 pav.), kurie gali būti datuojami ankstyvuoju geležies amžiumi. Taip pat turime 60 daugiausia geležinių dirbinių rinkinį, datuojamą ankstyvaisiais viduramžiais (4, 5 pav.), su įrašu “Petrešiūnai”. Tarp jų yra du geležiniai raktai (4: 2, 3 pav.), geležinė spyna, apkaustyta vario ir bronzos skarda (4: 1 pav.), geležinė Z tipo pagal Vytauto Kazakevičiaus klasifikaciją kalavijo rankenos buoželė (4: 4 pav.), du geležiniai makštų apkalai (4: 5, 6 pav.), dviejų ovalių skiltuvų fragmentai (5: 10, 11 pav.). Ludwiko Krzywickio paskelbtoje Petrešiūnų tyrinėjimų ataskaitoje nė vienas šių radinių nėra paminėtas, todėl tikėtina, kad jie iš viso nėra iškasti Petrešiūnuose. Nepaminėti jie ir jokioje kitoje Ludwiko Krzywickio publikacijoje. Gali būti, kad ši medžiaga yra ne iš jo kasinėjimų. Tikimės, kad tolesnės archyvinės paieškos padės nustatyti šių dirbinių kilmę.
Didžioji dalis medžiagos iš Ludwiko Krzyvickio tyrinėjimų saugoma Baltų archeologijos skyriuje – tai tūkstančiai keramikos fragmentų iš nežinomų Žemaitijos vietovių, datuojamų nuo ankstyvojo geležies amžiaus iki ankstyvųjų viduramžių, įdomūs savo formų ir ornamentų gausa (6–14 pav.).