Mumifikuotas Egipto krokodilas iš Kijevo Pečorų lauros nacionalinio draustinio (Ukraina): archeologiniai ir morfologiniai aspektai

Santrauka

Šiame straipsnyje pateikiamas pirmasis Egipto mumifikuoto krokodilo iš Kijevo Pečorų lauros nacionalinio draustinio (Ukraina) kolekcijos tyrimas. Archyvinių tyrimų metu nustatyta, kad šis eksponatas 1860 m. buvo padovanotas Šv. Volodymyro universiteto Archeologijos muziejui dr. Josifo Škuratovskio, kuris jį greičiausiai įsigijo Aukštutiniame Egipte XIX a. viduryje. Mumija niekada nebuvo tirta egiptologų, bioarcheologų ar zoologų. Datavimas radiokarbonu ir balzamavimo medžiagų cheminė analizė buvo atlikti pagal standartinius protokolus. Radiokarboninių tyrimų rezultatai rodo, kad radinys yra iš Ptolemajų laikotarpio (332–30 m. pr. Kr.), nors galimas rezervuaro efektas galėjo turėti įtakos datavimui. Be šio unikalaus radinio pristatymo platesnei auditorijai, pagrindinis tikslas buvo ištirti galimus morfologinius kriterijus, pagal kuriuos galima atskirti Nilo krokodilą (Crocodylus niloticus) nuo Vakarų Afrikos krokodilo (Crocodylus suchus) – abi šios rūšys buvo paplitusios senovės Egipte. Remiantis Etienne’o Geoffroy Saint-Hilaire’o ankstesniais pastebėjimais ir vėlesniais morfometriniais duomenimis, buvo ištirta šio egzemplioriaus išorinio apatinio žandikaulio langelio struktūra ir palyginta su kitais šiuolaikiniais ir archeologiniais pavyzdžiais. Tiriamo egzemplioriaus žandikaulio langelis pasižymi bruožais, kurie yra būdingesni C. suchus. Tačiau svarbu pažymėti, kad krokodilų mumijos negali būti laikomos C. suchus be tvirtų genetiniu būdu patvirtintų įrodymų. Taigi pateikiami pastebėjimai yra preliminarūs ir turėtų būti laikomi darbo hipoteze, kurią reikia patikrinti, palyginant su kitais didesniais, gerai dokumentuotais duomenų rinkiniais ir naudojant DNR analizę. Morfologinis tyrimas taip pat atskleidė įrodymų, kad krokodilas buvo nužudytas tyčia – greičiausiai vienu tiksliu dūriu į kaklą – ir kad sužalojimas buvo kruopščiai paslėptas, o tai rodo, kad žudymo aukojimui praktika buvo platesnė ir labiau apgalvota nei anksčiau manyta. Šis tyrimas papildo augantį senovės Egipto gyvūnų mumifikavimo tyrimų skaičių naujais archeologiniais, istoriniais ir morfologiniais duomenimis, kartu pabrėždamas būtinybę toliau dirbti su rūšių identifikavimo kriterijais.