Straipsnyje nagrinėjama žirgo laidojimo papročio formavimosi ankstyvuoju metalų laikotarpiu dabartinėje Lietuvos teritorijoje pradžia. Pristatomi surinkti duomenys apie ankstyviausius žirgų palaikus žmonių laidojimo vietose. Šių gyvūnų kaulų iki šiol rasta tik vakarinėje Lietuvos dalyje – Kurmaičių, Kvecių ir Ėgliškių pilkapynuose, įrengtuose nedidelėje teritorijoje Akmenos, Tenžės ir Danės upių pakrantėse. Pilkapiuose, kuriuose vyrauja degintiniai žmonių kapai, aptikta atskirų, nedegintų žirgų kūno dalių. Šie laidojimo objektai datuojami vėlyvojo žalvario amžiaus pabaiga–ankstyvuoju geležies amžiumi. Toks laidosenos pokytis siejamas su išskirtinės žirgo padėties formavimosi pradžia Baltijos regione II ir I tūkstm. pr. Kr.