Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti tiek lingvistinį, tiek hermeneutinį klausimą – kiek įmanoma plačiau suvokiamą – ir procedūrą, kurios buvo laikomasi ankstyviausiose baltiškose Martyno Liuterio Mažojo katekizmo versijose. Išsamiai aptariama sudėtinga Mažojo katekizmo vertimo vieta – Ench. 89,1–2: arrien|tlāku, t. y. atvejis, kurį daugelis prūsistų įvairiai interpretavo, tačiau nesugebėjo pasiūlyti galutinio, įtikinamo paaiškinimo. Siekta pateikti ir kritiškai aptarti senus ir naujus spėjimus, įskaitant ir Adalberto Bezzenbergerio pamirštus samprotavimus.

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.