Straipsnio tikslas ‒ aptarti vėluojančios kalbinės raidos ypatybes, didžiausią dėmesį skiriant gramatinės sistemos įsisavinimui. Pagrindinis straipsnyje aprašomo tyrimo objektas – 3 vaikų (vėlyvojo kalbėtojo ir dvynių poros) kalbos duomenys, sukaupti ilgalaikio stebėjimo metodu. Siekiant aprašyti vėluojančiai kalbinei raidai būdingas ypatybes, minėtų vaikų kalba lyginama su tipinės kalbinės raidos vaikų kalba (2 vaikai). Taigi iš viso tyrimo medžiagą sudaro 5 vaikų kalbos tekstynai, apimantys apie 230 000 žodžių. Straipsnyje aprašomame tyrime taikoma ilgalaikio natūraliojo kalbos raidos stebėjimo metodika, klaidų analizės metodas bei statistinės analizės metodai. Gauti rezultatai parodė, kad vėluojanti specifinė kalbinė raida (pvz., dvynių kalba) gali būti susijusi su daugiau gramatinės sistemos įsisavinimo sunkumais nei vėluojanti tipiška raida. Vadinasi, galima teigti, kad vėluojanti kalbinė raida, veikiama specifinės situacijos, yra ypatingas neišsivysčiusios (sutrikusios) kalbos rizikos veiksnys.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.