Straipsnyje nagrinėjama būdvardžio vienatas / vienatis vartosena, reikšmė bei daryba seniausiuose lietuviškuose raštuose. Pirminė žodžio reikšmė greičiausiai buvo ‘vientisas, nepertraukiamas, nuolatinis’, o reikšmė ‘vienintelis’ yra vėlesnė. Būdvardžio grąžinimas į mokslo apyvartą leidžia peržvelgti kai kurias susijusias etimologijas.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.