Straipsnyje nagrinėjama būdvardžio vienatas / vienatis vartosena, reikšmė bei daryba seniausiuose lietuviškuose raštuose. Pirminė žodžio reikšmė greičiausiai buvo ‘vientisas, nepertraukiamas, nuolatinis’, o reikšmė ‘vienintelis’ yra vėlesnė. Būdvardžio grąžinimas į mokslo apyvartą leidžia peržvelgti kai kurias susijusias etimologijas.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.