Prozodinių baltų kalbų elementų interakcijos tyrimo tęsinys: audicinė latvių kalbos priegaidžių analizė
Šiuo straipsniu tęsiamas dviejų prozodinių elementų – frazės intonacijos ir priegaidės – fonetinės interakcijos tyrimas. Tuo tikslu atlikta bendrinės latvių kalbos priegaidžių, realizuotų įvairiomis intonacinėmis sąlygomis, audicinė analizė. Pastaroji verifikavo ankstesnių fonetinių tyrimų implikuotą sprendimą analizuoti priegaides pagal trinarį akustinį modelį. Diferencijuotas balsių trukmės, tono staigumo ir tolydumo rodiklių išsidėstymas trimatėje grafinėje erdvėje atvėrė galimybes ir perceptyviniu požiūriu tiksliau apibrėžti skirtingo prozodinio statuso vienetų akustinius modelius ir aiškiau juos pozicionuoti vienas kito atžvilgiu. Šie rezultatai pagrindžia esminę nuostatą, kad prozodiniai elementai – priegaidė ir intonacija – yra nustatomi iš trukmės ir tono sąryšio. Kitaip sakant, jie yra faktoriai, diferencijuojantys tono dinamiką (balso energijos kiekį ir distribuciją platesne prasme) laiko atžvilgiu.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.