Straipsnyje aptariama baltų ir slavų kalbų izoglosos *u̯epri̯o- „kuilys“ etimologija. Pirmenybė teikiama dažniausiai taikomam sprendimui lyginti su italikų *apro- ir germanų *ebura- „šernas“. Taip mąstant vis dėlto lieka nepaaiškinta sena bl.-sl. *u̯epri̯o- pradinio *u̯- kilmės problema. Aptarus ankstesnius bandymus išspręsti šią problemą, formuluojami nauji siūlymai. Iš jų perspektyviausia atrodo mintis apie sudurtinio žodžio reanalizę, t. y. **suHo + **H1epri̯o- „kiaulė“ + „kuilys (priklausantis kuiliui)“ > *suu̯epri̯o - > *su + *u̯epri̯o-.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.