Atvejai E schuwikis, la. šũt, bet lie. siuvìkas, siū́ti < bl.-sl. *sjū- rodo, kad prūsų kalboje ne tik duslusis *s, bet atitinkamai ir skardusis *z + *j + užpakalinės eilės vokalizmas savo ruožtu sistemiškai turėjo išvirsti į ž.
Tačiau ne tik nėra paliudyta nė vieno pr. ž (vo. sch? sz? ß?) < *zj atvejo, bet priešingai, 3 sg. praes. līse III ‘lenda’ = *līz’a < *lēzja panašu į įprastą pozicinę palatalizaciją (opozicijai a : e neutralizuojantis po palatalizuoto priebalsio), t. y. *z’a < *zja vietoj laukiamo *ža < *zja.
Matyt, prūsai turėjo tarpinius sargiuosius-žvarbiuosius ś, ź. Pirmasis vokiečių ausiai buvo panašesnis į sch [š], antrasis – į s, prieš balsius [z].
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.