I. Devásya, pr. Deiwas, lie. Diẽvojis, r. Евоныйir mitinis genityvo formantas *-so

Santrauka

Tęsiant V. Ivanovo ir V. Mažiulio mintį, keliama nuomonė, kad ide. priešnominatyvinės san­daros irimo metu sutampant sigmatinėms nominatyvo/fientyvo bei genityvo/fientyvo formoms, genityvas arba tapo diferencijuojamas nuo nominatyvo kirčiu (prūsų kalba, galbūt — hetitų), ar­ba buvo pakeistas, pvz., degenityvine būdvardine forma (arijų, graikų, daugelyje kitų kalbų): kamienas + gen. -s + reliatyvinis formantas (= darybinė priesaga) *ya (*o) + linksmų galūnės. Šis reiš­kinys išlikęs luv. maššanaššiš tipo anatoliečių formose. Tokios kilmės bus vad. „genityvo forman­tas“ *-so, nes s. i. devásya, Ноm. λύκοιο tipo genityvai rodo sustabarėjusį kamieną, kadaise links­niuojamą nom. *devas-ya-s, acc. *devas-ya-m tt. Pr. ſteſſe, sl. česo genityvinės formos rodo archainę sigmatinio formanto vokalizaciją e/o.