Некоторые фонетические аспекты балто-славянской флексии

Santrauka

KELETAS BALTŲ-SLAVŲ FONETINIŲ FLEKSIJOS ASPEKTŲ

Reziumė

Nagrinėjami bendresnieji baltų ir slavų balsių sistemos kilmės klausimai, plačiau su­stojama prie baltų-slavų „prokalbės" ilgųjų balsių: užpakalinės eilės (labializuotų) * (vi­dutinio pakilimo) bei *ō (žemutinio pakilimo) ir priešakinės eilės * (vidutinio pakilimo) bei *-ē (žemutinio pakilimo). Prileidžiama išvada, kad baltų-slavų balsiams * : * priebalsinė (uždaras skiemuo) ir sonantinė (tautosilabinis diftongas) uždarumo pozicija buvo tik žodžio gale. Aptariama baltų-slavų balsių * : * raida diftonguose *-n, *-r, *-n, *-r, pvz., lie. (vilk)-ų̃ (gen. pl.) = s. sl. (vlьk)-ъ < balt.-sl. *-n, lie. (akт)-иõ = s. sl. (kam)-y < balt.-sl. *-n, lie. (mót)-ė = s. sl. (mat)-i < balt.-sl. *-r ir kt. Nurodomos priežastys, kodėl praslaviškieji * : * uždarumo pozicijoje virto ne į s. sl. a: ĕ, kodėl yra s. sl. (vlьk)-ъ (gen. pl.) : (kam)-y (abiem atvejais turime balt.-sl. *-n) ir kt.