Martynas Mažvydas yra garsinamas ir garsėja kaip „lietuvių raštijos pradininkas, pirmosios lietuviškos knygos parengėjas“. Natūralu, kad taip sureikšminama pirmoji lietuviška knyga bei jos tyrimų svarba, bet kitų Mažvydo knygų sąskaita. 1559 metais išleista Forma Chrikʃtima yra subrendusio autoriaus bei patyrusio leidėjo individualus ir žanro požiūriu vientisas leidinys (žanro ir autorystės atžvilgiu nevienalytį 1547 metų paleotipą sudaro skirtingos dalys: katekizmas ir giesmynas), bet jis atsidūrė greta nelaimingų „trečios eilės“ knygų, kurioms nebūna skiriama tiek daug dėmesio. Šiuo atžvilgiu Forma Chrikʃtima kartoja Pranciškaus Skorinos „Apaštalo“ (1525) likimą, kuris netgi šiais jubiliejiniais metais lieka „Rusėniškosios Biblijos“ (1517–1520) ir „Mažosios kelionių knygelės“ (1522) šešėlyje. Net plačioji visuomenė žino, kiek yra M. Mažvydo katekizmo egzempliorių ir kur jie yra saugomi; su Forma Chrikʃtima situacija yra priešinga. Straipsnio tikslas – Formos Chrikʃtima tyrimo istorijos kontekste išsamiau supažindinti su iki šiol tyrėjų „ignoruojamu“ antruoju 1559 metų leidinio egzemplioriumi. Tai turėtų paskatinti ir palengvinti kritinio Formos Chrikʃtima leidimo rengimą spaudai.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.