Straipsnyje nagrinėjama viena iš sovietizavimo sprendimų priėmimo ir kontrolės mechanizmo sudedamųjų dalių – Maskvos įgaliotinių (instruktorių, pasiuntinių, inspektorių, emisarų) vaidmuo priimant strateginius sovietizavimo politikos sprendimus. Tyrime bandoma atskleisti, kokioje aplinkoje, kaip ir kodėl atsirado trys reikšmingi VKP(b) CK Organizacinio biuro nutarimai, smarkiai kritikuojantys LKP(b) CK darbą ir iš esmės koreguojantys Lietuvos sovietizavimo kryptis ir eigą. Straipsnyje panaudota Rusijos valstybiniame socialinės ir politinės istorijos archyve saugoma dokumentinė medžiaga.

Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.