Autobiografinis Balio Sruogos romanas – „Dievų miškas“ – viena svarbiausių lietuvių tautos „atminties vietų“, kalbant apie 1941– 1944 m. nacių okupaciją. Šiuose prisiminimuose, parašytuose „per ironijos, satyros prizmę“, „moteriškajai pusei“ skiriamas vos vienas skyrius, kuriame, be konstatavimo, kad moterų „padėtis lageryje, apskritai imant, buvo nepalyginamai geresnė už vyrų padėtį“, daugmaž apsiribojama uždraustų meilės ryšių su kitais kaliniais ar vokiečių pareigūnais epizodais. Taigi Balio Sruogos romanas, būdamas reprezentatyvus lietuvių patirties nacių koncentracijos stovyklose kūrinys, šią patirtį istorinėje atmintyje įtvirtino kaip iš esmės vyrišką. Tai atsispindi ir lietuvių istoriografijoje, kurioje iki šiol nėra darbų, skirtų išimtinai moteriškajai patirčiai nacių nelaisvėje. Tuo tarpu užsienio istoriografijoje jau seniai plačiai nagrinėtos tokios temos kaip daugiausia moteris palietusi seksualinė prievarta, pvz.: darbas lagerio viešnamiuose, taip pat nėštumas, gimdymas ir pan.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.