Straipsnio tikslas – remiantis archyvine medžiaga identifikuoti Lietuvos mažesniųjų miestų ir kaimų gyventojų sluoksnius, labiausiai susijusius su žydų žudynėmis Lietuvoje, išryškinti esminius socialinius šių sluoksnių atstovų bruožus (amžių, socialinį statusą, išsimokslinimą, partiškumą, šeiminę padėtį) ir parodyti, kokios šiuo požiūriu vyravo tendencijos, vertinant apskričių masteliu.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.