Straipsnyje analizuojamas tik vienas lietuvių rezistencijos fenomeno bruožas – santykiai su civiliais gyventojais ir kolaborantais, atsakomybės už kraštutinių priemonių padarinius problema. Mėginama atsakyti į klausimą, ar egzistencinės nuostatos formavo santykių su civiliais gyventojais pobūdį, ar ypatinga jausminė atmosfera ir rezistencinė lyrika atspindėjo tų santykių pobūdį.

Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.