Partizaninio pasipriešinimo baigiamoji stadija (Šiaulių sritis)
Iš Archyvų
Simonas Norbutas
Publikuota 2002-11-26
https://doi.org/10.61903/GR.2002.223
PDF

Esminiai žodžiai

sovietinė okupacija
partizanai
Šiauliai
pasipriešinimas

Kaip cituoti

Norbutas, S. (2002). Partizaninio pasipriešinimo baigiamoji stadija (Šiaulių sritis). Genocidas Ir Rezistencija, 2(12), 209–221. https://doi.org/10.61903/GR.2002.223

Anotacija

MGB duomenimis, 1952 m. pavasarį Lietuvoje dar veikė 142 partizanų struktūros, vienijančios apie 900 kovotojų, bet tai jau nebuvo ta organizuota jėga kaip anksčiau. Saugumo sumetimais partizanai veikė mažomis grupelėmis, dažnai praradusiomis ryšį ne tik su vadovaujančiais centrais, bet ir tarpusavyje tiesioginio pavaldumo lygmenyje. Dėl areštų ir masinių trėmimų (1951 m. rudenį ir 1952 m. pavasarį iš Lietuvos dar buvo ištremta apie 20 tūkst. gyventojų) labai sumažėjo rėmėjų. Veikė tankus agentų tinklas (vien per 1952 m. pirmąjį pusmetį užverbuoti 372 agentai), šleifu nusidriekiantis paskui kiekvieną partizanų žingsnį. Šiame straipsnyje apsibūdinama kaip MGB nuslopino partizaninio judėjimo likučius šiame regione.

PDF

Nuorodos

Creative Commons License

Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.

Dažniausiai skaitomi to paties autoriaus (-ių) straipsniai