Su I. Gončiarovo kelionės apybraižų “Fregata “Palada” jūrininkystės tematika susijusi ir kūrinyje naudojama jūrininkystės leksika.
Straipsnyje nagrinėjama jūrininkystės leksika sudaro dvi grupes: žodžius-terminus ir specifinj jūreivių vartojamų žodžių bei posakių žodyną.
I. Terminologijos leksikai priklauso laivų pavadinimai, fregatos ir jos burių sistemos aprašymas. Ją vartodamas, autorius norėjo sukurti jūrų kelionės koloritą ir supažindinti skaitytojus su laivynu.
II. Ypač įdomi atskirų I. Gončiarovo apybraižose vartojamų jūrininkystės žodžių ir posakių semantika. Iš jų išsiskiria žodžiai, itraukti į 1847 m. “Bažnytinės slavų ir rusų kalbos žodyną” ir įėję į rusų kalbos žodyninę sudėtį, bei žodžiai, kurių žodynas neduoda arba duoda kita reikšme ar atspalviu.
Straipsnyje taip pat nagrinėjama, kaip jūrininkystės leksika naudojama stiliaus sumetimais.
Iš kūrinio “Fregata “Pala da” jūrininkystės leksikos analizės daroma išvada, kad I. Gončiarovas naudojo ją ne tik estetiniais tikslais. Jis į stebimus kalbos reiškinius žiūri rimtai, galima sakyti, moksliškai.
Kūrinyje pateikta maža specifinių jūrininkystės terminų ir posakių (iš viso apie 400). Be to, jie vartojami kitų leksinių grupių fone, dažniausiai, išskirti ir paaiškinti čia pat tekste, o ne išnašose, t. y. organiškai įjungti į pasakojimo audinį.
I. Gončiarovas jūrininkystės leksikoje matė du sluoksnius — terminologiją, paskolintą daugiausia iš olandų kalbos Petro Didžiojo laikais, ir “ypatingą rusišką šnektą”, kuri susikūrė jūrininkystėje.
Rašytojas ypač domėjosi kaip tik šia jūreivių kalbos “rusiška šnekta” Tačiau ne visiems “šnektos” reiškiniams Gončiarovas pritaria ir ne viską, ką per trejus jūrų kelionės metus nugirdo iš jūreivių kalbos, vartoja apybraižose. Pats rašytojas jūrininkystės naujadarų nekuria.