Straipsnyje nagrinėjama leksikinis sąstatas ir gramatinė struktūra tokių sinoniminių junginių, kurių daiktavardiniai komponentai yra sinonimai, o veiksmažodinis komponentas vienodas arba skirtingas (kartais sinoniminis), tipo “faire la noce” – “faire la fête”.
Panašių frazeologinių junginių sinonimiškumas apsprendžiamas jų daiktavardinių komponentų sinonimiškumu; tačiau įvairūs skirtumai tarp sinoniminių daiktavardinių komponentų pasireiškia ne tik jų laisvose reikšmėse, bet ir atitinkamuose frazeologiniuose junginiuose. Priešingu atveju frazeologiniai junginiai yra ne sinoniminiai išsireiškimai, bet vieno ir to paties frazeologinio junginio variantinės formos (“perdre le sens” – “perdre la raison”).
Frazeologinių sinonimų tipo veiksmažodis + daiktavardis-sinonimas viduje pastebimi atskiri gramatiniai pakitimai (būdvardžių arba prieveiksmių įterpimas, artikelio arba skaičiaus formų pakeitimas). Tačiau tokie gramatiniai pakitimai nesuardo frazeologinių junginių pastovumo, neturi įtakos jų sinoniminiams ryšiams. Būdvardžio arba prieveiksmio įterpimas dažniausiai priduoda intensyvumo atspalvį, tuo tarpu skirtingos artikelio (skaičiaus) formos apsprendžia daiktavardinių komponentų gramatinės reikšmės skirtumą, bet nesuteikia atitinkamiems frazeologiniams sinonimams naujų leksinių-semantinių niuansų. Tai paaiškinama tuo, kad būdvardis arba prieveiksmis turi savo nuosavą leksikinę reikšmę, o artikelio arba skaičiaus pavartojimas priklauso ne nuo žodžių leksikinės reikšmės, o nuo būtinumo išreikšti glūdinčią artikelio arba skaičiaus formose gramatinę reikšmę.
Nagrinėjamųjų frazeologinių junginių veiksmažodiniai komponentai daugumoje praranda savo leksikinę reikšmę ir tik suteikia atitinkamiems frazeologiniams sinonimams verbalinį charakterį.