Straipsnyje nagrinėjami XV–XVII a. pradžios baltarusių raštinės kalbos pinigų ir piniginių vienetų pavadinimai.
To laikotarpio rašytiniuose šaltiniuose ši leksinė-semantinė grupė sutinkama gana dažnai, pasižymi įvairumu ir gali būti suskirstyta į žodžius, vaidinančius bendrą pinigų pavadinimo vaidmenį, ir į reiškiančius konkrečių piniginių vienetų avadinimus. Būdinga, kad viena ir ta pati sąvoka dažnai išreiškiama keliais pavadinimais, kas liudija, kad piniginė terminologija to laiko senojoje baltarusių kalboje nesudarė darnios sistemos.
Straipsnyje nagrinėjamas klausimas apie laipsnišką piniginės terminologijos susidarymą eilės epochų būvyje. Jos susidarymo būdai buvo įvairūs. Dalis tos terminologijos susiformavo iš žodžių naujų reikšmių išsivystymo, tam tikra jos dalis sudaryta morfologiniu būdu. Gana didelę pinigų ir piniginių vienetų pavadinimų grupę sudaro sudėtiniai terminai, kurių dauguma būdingi tik senajai baltarusių kalbai.
Piniginės terminologijos sudėtyje gana daug žodžių, pasiskolintų iš kaimyninių tautų, palaikant prekybos ir ekonominius ryšius.
Dėl istorinių priežasčių daugumas to laikotarpio pinigų ir piniginių vienetų pavadinimų nebenaudojami ir šiuolaikinėje baltarusių kalboje laikomi istorizmais. Išliko tik nedidelė dalis nagrinėjamos terminologijos.