Инфинитив-подлежащее в типе предложения без антиципирующего местоимения es
Articles
И. Мейксинайте
Published 1963-12-01
https://doi.org/10.15388/Knygotyra.1963.19040
PDF

How to Cite

Мейксинайте, И. (1963) “Инфинитив-подлежащее в типе предложения без антиципирующего местоимения es”, Kalbotyra, 9, pp. 175–202. doi:10.15388/Knygotyra.1963.19040.

Abstract

Sakiniuose be anticipuojančio įvardžio es bendratis, einanti veiksniu, topologiniu požiūriu gali būti prepozityvinė ir postpozityvinė.

Abiejose pozicijose bendratis santykiauja su vardažodiniu ir veiksmažodžio tariniu.

Vardine tarinio dalimi gali eiti daiktavardis ir būdvardis. Tačiau predikatyvu gali būti tik daiktavardžiai, kurie savo semantika nurodo bendratimi reiškiamo veiksmo veikėją. Vardažodinis tarinys, kurio predikatyvas išreikštas būdvardžiu, ir veiksmažodinis tarinys jungiamas arba gali būti jungiamas su daiktavardžiu ar įvardžiu netiesioginiu linksniu. Šis daiktavardis arba įvardis žymi bendratimi reiškiamo veiksmo veikėją.

Bendratis, žyminti nesudaiktintą procesą, negali būti veiksmo arba požymio reiškėju tokia prasme, kaip daiktavardis, einantis veiksniu.

Veiksmažodžiai ir būdvardžiai, einantieji vardine tarinio dalimi, prie veiksnio, išreikšto bendratimi, žymi tam tikrą įvertinimą, kuris duodamas bendratimi reiškiamam veiksmui (arba būsenai).

PDF

Downloads

Download data is not yet available.