Senųjų XV -XVI aa. baltarusių kalbos tarnybinių raštų paminklų leksikos analizė, liečianti gyvenamųjų trobesių, ūkiškų pastatų bei aptvarų pavadinimus, parodė, kad šios leksikos pagrindą sudaro tiek bendraslaviški žodžiai (двор, двворец, комора, клем, хлеб, ворота ir kt.), tiek rytų slavų kalbų žodžiai (одрина, гридня, осемь, замет ir kt.).
Didelė išnagrinėtųjų žodžių dalis yra išlikusi iš senosios rusų kalbos. Tačiau tiriamuose raštiškuose paminkluose aptinkami taip pat vietiniai baltarusių kalbos žodžiai, nežinomi senajai rusų kalbai, pvz.: будованье, обора, осеть, стайня, пивница, склеп, брама, стодола ir kt. Nauji žodžiai atsirasdavo ir susidarydavo iš jau esamų leksikos elementų, bendrų visoms slavų kalboms arba iš rytų slavų kalbų. Dažnai šie žodžiai neperteikdavo kokių nors naujų reikšmių, bet būdavo paprasčiausi jau žinomų žodžių sinonimai (стайня – конюшня, брама–ворота, склеп–погреб).
Galima išskirti į atskirą grupę žodžius-skolinius: 1) žodžiai, atėję iš lenkų kalbos arba jai tarpininkaujant: бровар, саля, замок, спижарня, фольварок, шпихлер ir kai kurie kiti; 2) žodžiai, pasiskolinti iš lietuvių kalbos: клаим, клуня, евня, примен, свирен.
Kalbant apie šių nagrinėjamų žodžių vartojimą, reikia pažymėti, kad jie beveik visi išliko ir dabartinėje baltarusių kalboje, nors ir ne visada jos aktyvioje leksikoje. Visus šiuos žodžius galima suskirstyti į sekančias grupes: 1) žodžiai, vartojami bendroje šnekamoje kalboje: двор, дворец, вежа, каменица, комора, лазня, хлеб, пуня, стайня ir kt.; 2) žodžiai, vartojami tik tam tikrose vietovėse (sritiniai): господа, клуня, истобка, замен, примен; 3) archaizmai: светлицв, подворье, бровар ir kt. Tik nežymi dalis žodžių, sutinkamų senuose baltarusių kalbos raštų paminkluose, šiuo metu jau nebevartojama baltarusių kalboje, pvz.: клаим, острог, повалуш.