Vidinės rekonstrukcijos būdu nustatyta lietuvių kalbos naudininko su bendratimi reliktinis pobūdis ir pirminė sintaksinė struktūra, kuriai būdingas ir naudininko, ir bendraties (išriedėjusios iš veiksmažodžių abstraktų naudininko) semantinis ryšys su sakinio tariniu. Lyginimas su kitomis indoeuropiečių kalbomis rodo bendrą konstrukcijos kilmę iš dvejybinio vardažodžių naudininko (dativus duplex), turinčio senovines intereso bei tikslo reikšmes. Polinkis laikyti naudininką bendraties objektu ir keisti jį galininku (pvz., latvių, slavų kalbose) išryškėja vėlesnėje konstrukcijos raidoje.