Mokslo žurnalas Knygotyra įžengė į septyniasdešimtuosius gyvavimo metus. 1970–1998 m. ir 1999–2012 m. mokslo žurnalas organizaciniu, struktūriniu, turinio ir kitais aspektais buvo nagrinėtas Vandos Stonienės ir Almos Braziūnienės straipsniuose. Šiuo straipsniu siekiama palyginti nagrinėtų laikotarpių ir 2013–2023 m. Knygotyros tradicijų tęstinumą, atpažinti įvykusius pastarojo dešimtmečio pokyčius, kurie gali lemti žurnalo perspektyvą. Straipsnyje nagrinėjami 2013–2023 m. Knygotyros organizaciniai aspektai, kurie parodo žurnalo redaktorių kolegijos sudėtį, periodiškumą, apimtį, tiražus, prieigą, finansavimą, taip pat aptariama žurnalo struktūra, tematika, publikacijų žanrai, kalba ir autorystė. Nagrinėjamu laikotarpiu mokslo žurnalas Knygotyra ne tik išlaikė savo savastį, bet ir prisitaikė prie pokyčių. Per pastarąjį dešimtmetį jis tapo deimantinės (platininės) atvirosios prieigos tarptautiniu mokslo žurnalu, žurnalo prieinamumą didina įtraukimas į Elsevier Scopus ir Clarivate Analytics tarptautines duomenų bazes. Susiformavo ir atsinaujino redaktorių kolegijos sudėtis, išsiplėtė autorių geografinė ir publikacijų teminė aprėptis.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.