Sunkią galvos smegenų traumą patyrusių ligonių klinikinis maitinimas
-
Daiva Pipiraitė
Robertas Kvaščevičius
Published 2004-01-01
https://doi.org/10.15388/LietChirur.2004.1.2376
PDF

How to Cite

1.
Pipiraitė D, Kvaščevičius R. Sunkią galvos smegenų traumą patyrusių ligonių klinikinis maitinimas. LS [Internet]. 2004Jan.1 [cited 2022Jan.21];2(1):0-. Available from: https://www.journals.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/2376

Abstract

Daiva Pipiraitė1, Robertas Kvaščevičius2
1 Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė,
Šiltnamių g. 29, LT-2043 Vilnius
2 VU MF Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos Neuroangiochirurgijos centras,
Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė,
Šiltnamių g. 29, LT-2043 Vilnius
El paštas: daivap_99@yahoo.com

Tikslas

Pateikti medicinos literatūros duomenis apie sunkią galvos smegenų traumą patyrusių ligonių maitinimą: medžiagų apykaitos ypatumus, energijos ir baltymų poreikį, maitinimo pradžią, būdus, taip pat maitinimo įtaką ligos eigai ir baigčiai.

Rezultatai

Dėl galvos smegenų traumos suaktyvėja organizmo metaboliniai ir kataboliniai procesai. Netekus azotinių junginių, nemaitinamo ligonio kūno masė per savaitę gali sumažėti 15%. Galvos smegenų traumą patyrusių ligonių nemaitinimas pirmą savaitę po traumos padidina jų mirštamumą (A lygmens įrodymai). Ankstyvas tokių ligonių maitinimas lemia geresnę ligos baigtį. B lygmens įrodomosios vertės tyrimai leidžia teigti, kad neigiamo baltymų balanso sumažinimui davinio energinė vertė neslopintiems ir nerelaksuotiems ligoniams turi būti 140% pagrindinio energijos poreikio, relaksuotiems – 100%, 15–20% viso paros kaloringumo turi sudaryti baltymai. Septintą parą po traumos ligoniui turi būti skiriamas visas reikiamas energijos ir maistinių medžiagų kiekis. Jei nėra kontraindikacijų, maitinama enteriniu būdu, parenterinis maitinimas skiriamas trūkstamam raciono kaloringumui papildyti. Tokių ligonių skrandžio išsituštinimas dažnai esti sutrikęs, todėl rekomenduojama maitinti į plonąją žarną nenutrūkstamu pumpuojamuoju režimu. Skirtini standartiniai enteriniai mišiniai, kuriuose baltymai sudaro 15–20% energinės vertės. Būtina stebėti maitinimo toleravimą, reikiamu periodiškumu atlikti laboratorinius tyrimus, vertinti, ar maitinimas yra pakankamas.

Išvados

Sunkią galvos traumą patyrusiems ligoniams metabolinių procesų korekcijai būtina skirti ankstyvą ir adekvatų maitinimą: raciono energinė vertė turi būti 100–140% pagrindinio energijos poreikio, 15–20% paros kaloringumo turi sudaryti baltymai. Maitinimas pradedamas kuo anksčiau, septintą parą po traumos ligoniui turi būti skiriamas visas reikiamas energijos ir maistinių medžiagų kiekis. Ankstyvas tokių ligonių maitinimas lemia geresnę ligos baigtį: mažiau infekcinių komplikacijų, mažesnį mirštamumą ir neįgalumą. Tačiau nepakanka duomenų, kada anksčiausiai galima ir naudinga skirti visą reikiamą energijos ir maistinių medžiagų kiekį, koks maitinimo būdas geriausias ir kokią tai turi įtaką mirštamumui, neįgalumui, infekcinėms komplikacijoms ir hospitalizacijos laikui.

Prasminiai žodžiai: galvos trauma, enterinis maitinimas, parenterinis maitinimas

Nutritional support in severe brain injury

Daiva Pipiraitė, Robertas Kvaščevičius

Objective

Our objective was to present the literature data about the nutritional support of patients with severe brain injury: features of the metabolic response, energy and protein requirements, timing and routes of feeding, the influence of the nutritional support on the course and outcome of the disease.

Results

Brain injury activates the body's metabolic and catabolic responses. The loss of nitrogen in a non-feeding head-injured patient can result in weight reduction by 15% per week. The A level evidence suggests that non-feeding of head-injured patients in the first week increases the mortality rate. Early feeding of such patients improves the outcome. The B level evidence shows that replacing 140% of resting metabolic expenditure in non-paralyzed and 100% of resting metabolic expenditure in paralyzed patients, and also 15–20% protein calories can reduce the protein loss. It is a guideline that full energy and nutritional replacement should be instituted by day 7. If there are no any contraindications, enteral feeding is preferred, and the parenteral way is used as supplemental for the replacement of the full energy demand. Gastric emptying is often altered in such patients, thus intrajejunal feeding is recommended with the continuous regimen-feeding pump. A standard enteral formula should be used, with 15–20% of calories as protein. Feeding tolerance, laboratory data and feeding adequacy should be evaluated.

Conclusions

Early and adequate nutritional support is strongly indicated for the correction of the metabolic response in head-injured patients: 100–140% of resting metabolism expenditure must be replaced with 15–20% of calories as protein. The feeding must be started as early as possible; full energy and nutritional replacement should be instituted by day 7. Early feeding may be associated with better outcomes in terms of infective complications, mortality and disability. But there are no sufficient data how early the full energy and nutritional requirement must be replaced, and how the different types of nutritional support influence the mortality, disability, the incidence of infectional complications and the length of hospital stay.

Keywords: brain injury, enteral nutrition, parenteral nutrition

PDF

Please read the Copyright Notice in Journal Policy

Most read articles by the same author(s)