Ūminio apendicito gydymas Šiaulių ligoninėje
-
Rolandas Kopūsta
Vida Belko
Vincas Abalikšta
Published 2004-01-01
https://doi.org/10.15388/LietChirur.2004.1.2380
PDF

How to Cite

1.
Kopūsta R, Belko V, Abalikšta V. Ūminio apendicito gydymas Šiaulių ligoninėje. LS [Internet]. 2004Jan.1 [cited 2022Jan.21];2(1):0-. Available from: https://www.journals.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/2380

Abstract

Rolandas Kopūsta2, Vida Belko1, Vincas Abalikšta2
1 Šiaulių ligoninės I chirurgijos skyrius,
V. Kudirkos g. 99, LT-5400 Šiauliai
2 Šiaulių ligoninės II chirurgijos skyrius,
V. Kudirkos g. 99, LT-5400 Šiauliai
El paštas: rrkk@takas.lt

Tikslas

Išanalizuoti Šiaulių ligoninės pirmajame ir antrajame chirurgijos skyriuose 1998–2002 m. gydytų ligonių apendicitų formas, gulėjimo stacionare laiką, komplikacijas, katarinio ir lėtinio apendicito galutines klinikines diagnozes, palyginti šiuos duomenis su 1978–1982 m. duomenimis.

Ligoniai ir metodai

Retrospektyviai išanalizuotos 1998–2002 m. operuotų nuo ūminio apendicito asmenų ligos istorijos, siekiant įvertinti ligos formas, gulėjimo stacionare trukmę, komplikacijas. Palyginta apendicito gydymo rezultatų dinamika prieš 20 metų ir dabar.

Rezultatai

1998–2002 m. Šiaulių ligoninėje nuo ūminio apendicito buvo operuoti 1586 ligoniai, iš jų 783 (49,37%) vyrai ir 803 (50,63%) moterys. Apendicito formos: katarinis buvo 326 (20,55%) ligoniams, flegmoninis – 712 (44,89%), gangreninis – 279 (17,59%), perforacinis – 220 (13,87%), infiltracinis – 17 (1,07%), lėtinis – 32 (2,02%). Šeši ligoniai (visos moterys) išoperuoti videolaparoskopu. Vidutinė gulėjimo stacionare trukmė analizuojamu laikotarpiu sutrumpėjo nuo 6,5 iki 4,7 dienos. Pagrindinė komplikacija ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu – pilvo sienos pūlinys – buvo 48 (3,03%) ligoniams. Relaparotomijų dėl intraabdominalinių komplikacijų ir mirčių atvejų nebuvo. Katarinio ir lėtinio apendicito formos diagnozuotos 358 (22,57%) ligoniams, iš jų ginekologinė patologija – 76 (21,23%), mezadenitas – 70 (19,55%), terminalinis ileitas – 12 (3,35%). Nereikalingų (negatyvių) apendektomijų atlikta 174 (10,97%).

1978–1982 m. Šiaulių ligoninėje nuo ūminio apendicito operuoti 2049 ligoniai. Katarinis apendicitas nustatytas 675 (32,94%), flegmoninis – 925 (45,14%), gangreninis – 231 (11,27%), perforacinis – 181 (8,83%), infiltracinis – 37 (1,81%) ligoniams. Komplikacijų skaičius ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu sudarė 6,69% ir labai priklausė nuo apendicito formos: operuojant katarinį – 17 atvejų (2,52%), flegmoninį – 31 (3,35%), gangreninį – 34 (14,72%), perforacinį – 52 (28,73%), infiltracinį – 3 (8,11%). Pilvo sienos pūlinių buvo 96 (4,69%), intraabdominalinių pūlinių – 24 (1,17%), žarnų nepraeinamumas – 8 (0,39%), dezinvaginacija – 3 (0,15%), kraujavimas į pilvo ertmę – 3 (0,15%) ligoniams. Atliktos 45 relaparotomijos, iš jų septynios – du kartus, trys – tris kartus. Mirė 9 ligoniai. Mirštamumas sudarė 0,44%.

Išvados

Ryškų pooperacinių komplikacijų, lovadienių skaičiaus sumažėjimą lėmė nauja operacijų technika, tikslinė antibiotikų terapija. Dabar sumažėjo katarinio apendicito formų, tačiau gangreninio ir perforacinio – nemažėja. Jei klinikiniai radiniai abejotini, būtina pasitelkti ultragarsinį tyrimą ir kompiuterinę tomografiją. Tikslinga daugiau apendektomijų atlikti laparoskopu.

Prasminiai žodžiai: ūminis apendicitas, chirurginis gydymas, komplikacijos

Treatment of acute appendicitis in Šiauliai city hospital

Rolandas Kopūsta2, Vida Belko1, Vincas Abalikšta2

Objective

Objective of this work is to traverse forms of appendicitis in patients being treated in 1-st and 2-nd departments of Šiauliai city hospital in the period of the years 1998–2002, duration of in-patient treatment, complications, to pay attention on the final clinical diagnoses of catarrhal and chronic appendicitis, to compare these data with the data of the years 1978–1982.

Patients and methods

During testing, histories of disease of the individuals that had a surgery against acute appendicitis in the years 1998–2002 were analyzed retrospectively, seeking to evaluate forms of disease, duration of staying in hospital, and complications. Current dynamics of appendicitis treatment results was compared with that of 20 years ago.

Results

1586 patients had surgeries against acute appendicitis in Šiauliai hospital in the period of the years 1998–2002: 783 (49.37%) men and 803 (50,63%) women among them. Forms of appendicitis: catarrhal 326 (20.55%), phlegmonous 712 (44.89%), gangrenous 279 (17.59%), perforating 220 (13.87%), infiltration 17 (1.07%), chronic 32 (2.02%). Six patients (all women) were operated by video-laparoscope. Average duration of in-patient treatment in hospital during analyzed period had shortened from 6.5 to 4.7 days. Main complication in the early post-surgical period – abscess of abdominal wall 48 (3.03%). There were no relaparotomies due to intra-abdominal complications or cases of deaths. Forms of catarrhal and chronic appendicitis 358 (22,57%). Among them: gynecological pathology 76 (21.23%), mesadenitis 70 (19.55%), terminal ileitis 12 (3.35%). 174 (10.97%) unnecessary (negative) appendectomies were accomplished.

During the years 1978–1982 in Šiauliai hospital 2049 patients had surgeries against acute appendicitis. Catarrhal 675 (32.94%), phlegmonous 925 (45.14%), gangrenous 231 (11.27%), perforating 181 (8.83%), infiltration 37 (1,81%). Number of complications in the early post-surgical period made up 6.69% and was very much dependant on the form of appendicitis: catarrhal – 17 cases (2.52%), phlegmonous 31 (3.35%), gangrenous 34 (14,72%), perforating 52 (28.73%), infiltration 3 (8.11%). Abscesses of abdominal wall 96 (4.69%), intra-abdominal abscesses 24 (1.17%), obstruction of intestines 8 (0.39%), desinvagination 3 (0.15%), bleeding into abdominal cavity 3 (0,15%). 45 relaparotomies were accomplished. 7 – two times, and 3 – three times. 9 patients died. Mortality rate was 0,44%.

Conclusions

Substantial decrease of post-surgical complications and days of staying in bed is conditioned by emerging of new surgical technique and purposive antibiotic-therapy. Forms of catarrhal appendicitis strikingly decreased. However there is no decrease in a number of gangrenous and perforating forms. When clinical findings are doubtful, it's necessary to use ultrasonic testing and computer tomography more widely. It's purposive in future execute more appendectomies using laparoscope.

Keywords: acute appendicitis, surgery, complications

PDF

Please read the Copyright Notice in Journal Policy