Galvos smegenų trauminių subdurinių higromų diagnostika ir gydymo taktikos pasirinkimas
-
Laimutis Kalasauskas
Juozas Šidiškis
Rimantas Vilcinis
Published 2003-01-01
https://doi.org/10.15388/LietChirur.2003.2.2425
galvos_smegenu_trauminiu.pdf (Lithuanian)

How to Cite

1.
Kalasauskas L, Šidiškis J, Vilcinis R. Galvos smegenų trauminių subdurinių higromų diagnostika ir gydymo taktikos pasirinkimas. LS [Internet]. 2003 Jan. 1 [cited 2024 Mar. 28];1(2):0-. Available from: https://www.journals.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/2425

Abstract

Laimutis Kalasauskas, Juozas Šidiškis, Rimantas Vilcinis
Kauno medicinos universiteto klinikų Neurochirurgijos klinika,
Eivenių g. 2, Kaunas LT-3007
El paštas: aurija@takas.lt

Įvadas / tikslas

Trauminės subdurinės higromos vis dažniau pasitaiko neurochirurgijos praktikoje. Jų skaičius per pastaruosius penkerius metus kasmet didėja, nes didėja ir traumų skaičius. Chirurgų pasirenkama gydymo taktika, nustačius subdurinę higromą, dažnai skiriasi. Šiuolaikinės diagnostikos priemonės ne visada leidžia iš karto pasirinkti tinkamą gydymo metodą. Dėl lėtai ryškėjančios smegenų kompresijos kompiuterinės tomografijos (KT) ir transkranijinės doplerografijos (TKD) tyrimai kartojami po kelis kartus, kadangi negaunama pakankamai informacijos gydymo metodui pasirinkti. Pagrindinis šio darbo tikslas – nustatyti taikytų tyrimo metodų diagnostinę reikšmę ir chirurginio gydymo indikacijas, sukurti trauminių subdurinių higromų diagnostikos ir gydymo algoritmą.

Metodai

Straipsnyje pateikiami 98 ligonių, gydytų Kauno medicinos universiteto klinikų Neurochirurgijos klinikoje nuo trauminių subdurinių higromų 1997–2001 metais, tyrimo ir gydymo retrospektyvinės analizės duomenys. Daugiausia dėmesio kreipėme į diagnostikos metodų įtaką pasirenkant konservatyvų ar chirurginį gydymo metodą.

Rezultatai

KMUK 1997–2001 metais trauminės subdurinės higromos buvo nustatytos 98 ligoniams, kurių dauguma (88,8%) buvo vyrai. Ligonių amžiaus vidurkis – 54,4±17,8 metų. Dažniausia traumos priežastis buvo kritimas (30,6%) arba eismo trauma (25,5%). Pagal KT duomenis 68 (69,4%) ligonių higromos storis buvo 6–11 mm. Aštuonių (8,16%) ligonių higromos tūris dinamiškai padidėjo. Kiek dažniau iš KT duomenų nustatytos abipusės higromos – 53 (54,1%) ligoniams. Vyravo bendrieji smegenų pažeidimo simptomai, tačiau 39 (42,9%) ligoniams buvo židininių simptomų. 45 (45,9%) ligoniai buvo ištirti TKD, bet tik 18 (40%) iš jų nustatytas padidėjęs Goslingo pulsacijos indeksas (p > 0,05). Paaiškėjo, kad vyresnio amžiaus ligonių higromos storis buvo didesnis (p < 0,01). Vyresnių kaip 60 metų ligonių jos buvo vidutiniškai 2,07 mm storesnės. Vidutinis laikas nuo traumos iki higromos nustatymo buvo 12,5 paros. Operuotas 91 (92,8%) ligonis, konservatyviai gydyti 7 (7,2%) ligoniai. Dauguma ligonių, t. y. 51 (52%), buvo operuoti pirmą savaitę po traumos, o 27 (27,5%) – 1–3 parą po traumos.

Išvados

Tik klinikinių simptomų ir kompleksinių tyrimų visuma bei ligos dinamika gali nulemti chirurginio gydymo metodo pasirinkimą. Gauti rezultatai rodo, kad ligonių amžius turi įtakos higromos storiui, tačiau statistiškai patikimo smegenų atrofijos ryšio su gydymo taktika ar gydymo rezultatais nenustatėme. Gydymo baigtį lėmė pirminio galvos smegenų pažeidimo laipsnis.

Prasminiai žodžiai: trauminė subdurinė higroma, diagnostika, chirurginis gydymas.

Posttraumatic subdural hygroma diagnosis and treatment tactic

Laimutis Kalasauskas, Juozas Šidiškis, Rimantas Vilcinis

Background / objective

This study highlights the growing rate of patients, diagnostic problems and treatment tactics in cases of traumatic subdural hygroma.

Patients and method

A total of 98 patients were treated with traumatic subdural hygroma (SDH) at the Kaunas Medical University Neurosurgical Clinic (Lithuania) during the last five years. 91 patients were operated on after a complex of diagnostic examination, including Computed Tomography (CT), Transcranial Doplerography (TCD), neuroophtalmological and otoneurological examination, also the lumbar puncture.

Results

The lesion was detected on the initial CT scans in each of 98 cases of SDH (male 88.8% and female 11.2%). The mean age of patients was 54.4 years. Most injuries were attributed to traffic injuries (25.5%) and to falling down traumas (30.6%). We detected focal lesions in 39 (42.9%) cases. SDH 6–11 mm thick was found in 68 (69.4%) cases on CT scans, but increased in size only in 8 (8.16%) cases on repeated CT scans. 45 (45.9%) patients with traumatic SDH were examined by TCD, but only in 18 (40%) cases the increase of the Gosling pulsatility index was observed (p > 0,05). The mean interval from injury to diagnosis was 12.5 days. Only 7 (7.2%) patients were managed conservatively and 91 (92.8%) were operated on. 27 (27.5%) patients were operated on 1–3 days after injury and 51 (52%) during the first week.

Conclusions

We had found that SDH was on average by 2.07 mm wider in patients older than 60 years. The main indications for surgery were the complex of clinical signs, thickness of subdural hygroma in Computed Tomography (CT) and the dynamics of intracranial hipertension signs. The size of SDH was not the main indication for surgery. The outcomes depended on the severity of primary brain injury, but not on the SDH itself.

Keywords: subdural hygroma, diagnosis, surgical treatment

galvos_smegenu_trauminiu.pdf (Lithuanian)

Downloads

Download data is not yet available.