Įvadas. Presakraliniai navikai – reti, anatomiškai sudėtingi dariniai, lokalizuoti tarp tiesiosios žarnos ir kryžkaulio. Dėl besimptomės eigos dauguma jų diagnozuojami atsitiktinai. Dažniausiai šie navikai gerybiniai, tačiau chirurgiškai šalinami dėl galimų komplikacijų ar piktybinės transformacijos rizikos. Sėkmingas gydymas priklauso nuo tinkamai pasirinkto chirurginio metodo ir nervų struktūrų išsaugojimo, o tai turi tiesioginę įtaką pacientų gyvenimui. Straipsnio tikslas – apžvelgti presakralinių navikų klasifikaciją, diagnostiką, gydymą ir chirurginių sprendimų poveikį pacientų gyvenimo kokybei. Metodai. Atlikta mokslinės literatūros analizė, naudojant pagrindines duomenų bazes (PubMed, Scopus, Web of Science, ScienceDirect). Įtrauktuose moksliniuose straipsniuose apžvelgiama presakralinių navikų klasifikacija, diagnostika ir gydymas, komplikacijų įtaka pacientų gyvenimo kokybei, taip pat galimi pooperacinių komplikacijų valdymo ir gyvenimo kokybės gerinimo metodai. Rezultatai. Presakraliniai navikai dažniausiai įgimti, kilę iš embrioninių audinių liekanų. Pagrindinis gydymo metodas – chirurginė rezekcija, kurios pasirinkimas priklauso nuo naviko lokalizacijos ir dydžio. Minimaliai invazinės technikos padeda sumažinti komplikacijų riziką, tačiau chirurginis gydymas vis dar gali kelti šlapinimosi, tuštinimosi ir lytinės funkcijos sutrikimų, ypač pažeidus dubens nervus. Siekiant sumažinti šių komplikacijų poveikį paciento gyvenimo kokybei, svarbios nervų tausojimo strategijos, reabilitacija ir individualizuotas pooperacinis gydymas. Išvados. Presakralinių navikų gydymo sėkmė priklauso nuo ankstyvosios diagnostikos, tinkamai pasirinktos chirurginės taktikos ir funkcinių komplikacijų valdymo. Siekiant užtikrinti ilgalaikę gyvenimo kokybę, būtina integruoti nervų tausojimo principus, taikyti minimaliai invazines technikas ir teikti specializuotą reabilitaciją.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.