Lietuvos valdovų, pradedant Vytautu ir Jogaila, raštų nuorašai 1575 m. Brastos pilies teismo aktų knygos išraše, atspindinčiame ginčą dėl po Liublino unijos naujai nubrėžtų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos sienų

Anotacija

XIV a. pabaigos–XVI a. vidurio Lietuvos didieji kunigaikščiai užėmė dominuojančią padėtį šalies administravimo sistemoje, todėl jų raštų, kaip istorijos šaltinių, reikšmė – milžiniška. Įsibėgėjusi Lietuvos Metrikos knygų leidyba artėja prie ribos, kai bus publikuotos visos Jogailaičių laikų Lietuvos valdovų kanceliarijos knygos, atversiančios naujas galimybes nuodugnesniems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istorijos tyrimams. Bet kartu aiškėja būtinybė Metrikos medžiagą sistemiškai apdoroti kartu su vienalaikiais Lietuvos valdovų dokumentais, nepakliuvusiais į kanceliarijos knygas. Akivaizdu, kad išblaškytų po skirtingų šalių rankraščių saugyklas XVI a. Lietuvos valdovų vardu sudarytų dokumentų masė yra milžiniška, o jai susisteminti prireiks dešimt­mečių. Bet naujų, iki šiol nepublikuotų ar nežinomų XV a. raštų pasitaiko vis rečiau, o jei ir pasitaiko, tai dažniausiai – vėlyvesnių nuorašų pavidalu. Šią publikaciją paskatino Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomas nuorašas iš 1575 m. Brastos pilies teismo knygos (toliau – rankraštis), į kurį įrašyti keli XV–XVI a. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių raštai. Šios publikacijos tikslas – dvejopas: papildyti Vitoldianoje1 publikuotą didžiojo kunigaikščio Vytauto raštą dar vienu, kirilika surašytu, nuorašu2 ir pateikti su minėtu raštu susijusius Vytauto, Kazimiero, Aleksandro bei XV a. pabaigos Brastos seniūno vietininko raštus, transumuotus 1542 m. Zigmanto I rašte. Trijuose pastaruosiuose užsimenama ir apie Jogailos raštą. Publikacija papildyta dar trijų rankraštyje transumuotų visuomeninę reikšmę turinčių XVI a. vidurio dokumentų aprašymais.