Skutarevskio atgimimą Leonovas pavaizduoja kaip sudėtinę dalį asmenybės dvasinio atsinaujinimo, kuris tapo visaliaudiniu procesu socializmo epochoje. Atskleisdami realius 3-jo ir 4-jo dešimtmečių tarybinės tikrovės bruožus, - žmogaus pakilimą istorinei kūrybai, įtraukusiai į veiklą didžiulius energijos šaltinius, glūdinčius masių sąmonėje (Matviejaus Cerimovo paveikslas), žmogaus kūrybinių jėgų, pamintų išnaudotojiškos santvarkos, kuri svetima tikrai kultūrai, tikrajam menui, atgimimą (Fiodoro Skutarevskio paveikslas) ir t. t., - romano paveikslai simbolizuoja socialistinių visuomeninių santykių didžiulę gyvybingą jėgą.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.