Socialistinės asmenybės formavimasis Leonovo 3-jo–4-jo dešimtmečių romanuose („Sotė")
3-jo dešimtmečio prozos kūrybinių ieškojimų svarbiausioji kryptis – naujo, revoliucijos pagimdyto žmogaus socialinio ir dorovinio potencialo nustatymas. Spręsdamas šią problemą, Leonidas Leonovas teigia, kad naujas, besiformuojantis žmogiškumas kartu su dabarties patirtimi turi įsisavinti ir sukauptas praeities dvasines vertybes. Tai padės naujam žmogui įveikti senojo pasaulio pasipriešinimą visose būties srityse – nuo išorinės, materialiosios sferos iki asmenybės vidinio pasaulio intymiųjų gelmių. Nacionalinio charakterio turtinimo, įgyvendinant revoliucijos idėjas visuomenėje, problema sprendžiama visoje 3-jo dešimtmečio L. Leonovo kūryboje. Nuosekliausiai ji išspręsta romane „Sotė". Svarbiausias romano herojus Ivanas Uvadjevas pereina labai sudėtingą dvasinę evoliuciją. Tai ryžtingo dorovinio persiauklėjimo procesas, kuriame teigiamos moralinės, etinės ir estetinės vertybės, rašytojo nuomone, sudaro naują, socialistinį žmogiškumą.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.