Izmaelio vaikai: požiūris į musulmonus karaimo Izaoko Trakiškio antikrikščioniškoje polemikoje „tikėjimo sutvirtinimas“ (Chizuk emunah)

Santrauka

Straipsnio tikslas yra, pasitelkus karaimų teologo Izaoko Trakiškio antikrikščioniškos polemikos tekstą „Tikėjimo sutvirtinimas“, kaip savito žanro XVI a. pabaigos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje sukurtą šaltinį, rekonstruoti karaimų, platesne prasme judėjų bendruomenės turėtą musulmonų įvaizdį. Šiuo tyrimu taip pat tikimasi plėsti net remiantis kitais – krikščioniškais šaltiniais pakankamai vangiai vykstančius LDK visuomenės požiūrio į totorius ir islamą tyrimus. Galima daryti prielaidą, kad musulmonų įtraukimas į religinę krikščionių ir judėjų polemiką buvo sąlygotas savitos sambūvio pajautos daugiakonfesėje visuomenėje, o tai leido praplėsti tradiciškai tokiose polemikose aptariamų klausimų spektrą, sukurti naujus kitiems Europos regionams nebūdingų teologinių svarstymų diskursus. Platesnis LDK vykusios religinės polemikos kontekstas leidžia teigti, kad buvo diskutuota apie požiūrius (ir jie aktualinti), daugeliu atvejų kylančius iš tų pačių Šventojo Rašto ištraukų skirtingo interpretavimo, arba buvo ginčijamasi dėl vienų ar kitų religijos ritualų būtinumo ir jų atlikimo formų. O musulmonų kasdienybė Izaoko Trakiškio nedomino. Jo konstruojamos polemikos veikėjas buvo abstraktus musulmonas (daugiausia kaip teologinis prototipas), nesiejamas su LDK gyvenusia totorių bendruomene.