Ar tėvynė yra tik viena? Krymo ir Trakų vaizdinių kaita karaimų savivokoje XIX–XX amžiuje

Santrauka

Straipsnyje analizuojamas tėvynės konceptas karaimų kolektyvinėje savivokoje. Lenkijos ir Lietuvos karaimų istoriniame mite, kuris šiame tekste suprantamas kaip vyraujantis, nuleidžiamas „iš viršaus“ ir didžiosios dalies visuomenės nekvestionuojamai priimamas kryptingas tautos istorijos pasakojimo būdas, iškeliantis vienos tautos vaidmenį istoriniuose procesuose, pabrėžiama Trakų kaip kultūrinio ir dvasinio centro, reikšmė. Tuo pat metu Krymas (ir jo miestai, dab. Senasis Krymas ir Čiufut Kalė) vaidino svarbų vaidmenį karaimų bendruomenės istorijoje, tačiau šiame straipsnyje koncentruojamasi ne į šių dviejų vietovių reikšmę aptariamos grupės istorijai, bet į jų įvaizdį karaimų savivokoje bei raišką bendruomenėje XX a. pirmoje pusėje. Siekiama atskleisti, kaip naratyvo vaizdiniai aktualinti ir įtvirtinti bendruomenės sąmonėje. Teigiant, jog gyvenimas diasporoje darė lemiamą įtaką dvinariam tėvynės konceptui karaimų bendruomenėje, kartu atkreipiamas dėmesys, kad abi šios vietovės turėjo skirtingas reikšmes karaimų savivokoje. Atvykimo į Trakus legenda Lietuvos ir Lenkijos karaimų bendruomenėse atsirado anksčiau nei Krymo vaizdinys, tačiau, nepaisant to, nesugebėjo įgyti didžiojo istorinio pasakojimo statuso, o išliko vietos tradicijoje ir negalėjo konkuruoti su Krymo, kaip karaimų kilmės vietos, vaizdiniu, veikiausiai dėl netolygaus karaimų pasiskirstymo regione – Kryme buvo susitelkusi kur kas gausesnė jų dalis nei Lietuvoje ir Lenkijoje. Dvinaris Tėvynės vaizdinys tam tikra prasme buvo kompromisas tarp dviejų karaimų bendruomenėje egzistavusių naratyvų, nors jų reikšmė nebuvo vienoda. Karaimų bendruomenės lyderis S. Šapšalas, kuris savo pastangomis stiprino Krymo kaip Rytų Europos karaimų kilmės vietos įvaizdį, tapęs Lenkijos karaimų vyriausiuoju dvasininku, negalėjo jo pamiršti. Jo iniciatyva tiek Trakai, tiek Krymas tapo įrankiais formuojant didįjį karaimų istorinį pasakojimą, kuris buvo pasitelktas konstruojant modernią, kolektyvinę bendruomenės savivoką XX a. pirmoje pusėje.