Miestelių gyventojai renka valdžią (XX a. 2 deš. pabaiga – 3 deš. pradžia): tarp galimybių ir lūkesčių
Straipsnyje aptariami Vasario 16-osios Lietuvos vietos savivaldos pradžios procesai, apėmę ir Lietuvos miestelius, kurie dažnai tapdavo rinkiminių peripetijų centrais. Juose kūrėsi valsčių vietos savivaldos struktūros, užtikrinusios valsčiaus gyventojų socialinio, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo stabilumą ir tęstinumą. Miestelėnai tapo betarpiškais rinkimų procesų dalyviais ir vykstančių rinkiminių batalijų liudininkais. Skirtingos, o vėliau tobulinamos rinkiminės praktikos tiesiogiai įtraukė didžiąją dalį miestelėnų, „greituoju būdu“ įsisavinusių politinės saviraiškos pradžiamokslį. Aptariamas ir išrinktųjų miestelėnų tapimas valsčių savivaldos elitu bei šio proceso komplikuotumas.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.