Dvišalių santykių tarp Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Osmanų imperijos istorijos tyrimų perspektyvos

Santrauka

XIV–XVI a. Lіetuvos Didžiąją Kunigaikštystę (LDK) sudarė plati teritorija, kuri siekė Juodosios jūros krantus. XV a. išryškėjo pirmieji LDK ir Osmanų imperijos geopolitiniai kontaktai. Tarp šių šalių egzistavo prekybiniai ir politiniai ryšiai, bet istoriografijoje apie tai mažai kalbėta. Todėl šiame straipsnyje tikslingai nagrinėjama LDK ir Turkijos istorinių ryšių problema, pristatoma jos tyrimų perspektyva. Tokia iniciatyva leistų išsamiau rekonstruoti LDK politinius santykius su Moldova, Krymo chanatu ir Maskva.
Istoriografijoje šio regiono tyrimai aktualinti gana neblogai. Istorikų darbuose apie Lenkijos, Turkijos ir Moldovos tarpvalstybinius ryšius kontekstualiai minima ir LDK. Tačiau plačiau apie ją nekalbama, nes istoriografijoje konkrečiai apie ją nėra rašyta. Todėl šiuo atveju siekiama aktualinti ir paskatinti šiuos naujus tyrimus.
Straipsnyje pristatyti pagrindiniai istoriniai dokumentai, kurie liudija LDK ir Turkijos ryšius. Jų publikuota nedaug, bet kitų šalių tyrinėtojų darbai rodo, kad nemažai šaltinių yra įvairiuose užsienio archyvuose. Šių šaltinių paieškos gali pateikti staigmenų. Todėl LDK ir Turkijos ryšių tyrimai šių dienų istoriografijos kontekste yra perspektyvi tema, kuri vis dar laukia mokslininkų dėmesio.