Sparčiai blogėjant aplinkos būklei, šiandien aplinkosaugos organizacijos susiduria su vis didesniais iššūkiais, todėl, siekiant ilgalaikių tikslų, tampa ypač svarbu gebėti prisitaikyti ir veiksmingai reaguoti į aplinkos pokyčius. Nuoseklus ir sistemingas organizacinis mokymasis sudaro sąlygas organizacijoje įtvirtinti nuolatinio mokymosi rutiną, kuri skatina nuolatinį tobulėjimą ir kūrybiškumą, o tai prisideda ieškant geresnių problemų sprendimo būdų. Žinių dalijimosi kultūra užtikrina, kad šis procesas vyktų nuosekliai ir kryptingai, todėl šiame straipsnyje analizuojama, kaip minėta kultūra gali būti formuojama aplinkosaugos organizacijoje. Straipsnio tikslas – išanalizuoti žinių dalijimosi kultūros formavimą aplinkosaugos organizacijoje. Straipsnyje aptariama besimokančios organizacijos samprata, atskleidžiama dalijimosi žiniomis reikšmė organizacijai, aptariami veiksniai, skatinantys dalytis žiniomis. Siekiant įvertinti, kaip žinių dalijimosi kultūra pasireiškia organizacijoje, atlikta tarptautinių aplinkosaugos organizacijų strateginių dokumentų turinio analizė. Tyrimo rezultatai parodė, kad žinių dalijimosi kultūros formavimas aplinkosaugos organizacijoje dažniau pasireiškia vertybiniu, o ne sisteminiu lygiu. Straipsnis aktualizuoja poreikį išsamiau nagrinėti organizacijų vidinius procesus ir vadovo vaidmenį kuriant žinių dalijimuisi palankią aplinką aplinkosaugos srityje.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.