Ar 2018 m. Vakarų Balkanų plėtros strategijai buvo lemta žlugti? Kritinis strategijos vertinimas
Šis tyrimas imasi kritiškai vertinti 2018 m. Vakarų Balkanų plėtros strategiją ir teigia, kad jos nesėkmė spartinant demokratines reformas Serbijoje ir Juodkalnijoje buvo struktūrinė. Remiantis kokybine lyginamąja atvejo analize, pagrįsta išorinių paskatų modeliu (EIM), tarpusavio priklausomybės ir stabilokratijos teorijomis, nagrinėjama, kodėl šiai strategijai nepavyko inicijuoti demokratizacijos ir gerosios valdysenos reformų. Analizė patvirtina tris pagrindinius priežastinius teiginius: 1) reformų rezultatai neigiamai koreliavo su konkuruojančių išorės veikėjų (Rusijos / Kinijos) įtaka atitinkamuose sektoriuose; 2) ES komunikacija išskirtinai su valdančiuoju elitu ir pilietinės visuomenės neįtraukimas patvirtino stabilokratijos modelio logiką ir prisidėjo prie demokratijos nuosmukio; 3) strategijos nesugebėjimas tinkamai instrumentalizuoti stiprių struktūrinių svertų lėmė nepakankamą spaudimą įveikti politikų pasipriešinimą reformoms. Atlikto tyrimo išvada suponuoja, kad taikoma strategija yra iš esmės ydinga ir būtina peržiūrėti ES požiūrį į plėtros procesą, kuris turi būti labiau įtraukus pilietinės visuomenės atžvilgiu, geriau finansuojamas ir suformuotas atsižvelgiant į geopolitines realijas.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.