Kas lemia afektinę rinkėjų poliarizaciją – politinės pozicijos ar partiškumas? Jungtinio eksperimento rezultatai

Anotacija

Straipsnyje analizuojama afektinė poliarizacija Lietuvoje tarp skirtingų partijų rinkėjų, siekiant nustatyti, kas lemia jų politinį susipriešinimą: partiškumas ar konkrečios politinės nuostatos, tokios kaip Ukrainos palaikymas kovoje su Rusija, požiūris į vienalytes santuokas, parama Europos Sąjungai, sovietmečio, COVID-19 skiepų vertinimas. Tyrimui pasitelkiamas Lietuvos politikos moksluose naujas įrankis – jungtinis eksperimentas (angl. conjoint experiment). Tyrimo rezultatai rodo, kad kai kuriais atvejais partiškumas (konk­rečiai – partijos „Nemuno aušra“ palaikymas) veikia kaip rinkėjus priešinantis veiksnys, net ir eliminuojant politinių nuostatų įtaką. Skirtingų partijų rėmėjams priešiškumą kelia skirtingos nuostatos, tačiau vienu aspektu visų nagrinėtų partijų šalininkų nuostatos sutampa – remiantieji Ukrainą vieningai vertinami gerokai pozityviau negu jos nepalaikantieji.