Ideality

Abstract

Straipsnyje nagrinėjama idealybės problema, aptariamos jos filosofinės ir gamtamokslinės sampratos. Teigiama, kad dualistinė idealybės koncepcija pripažįsta idealybės ir fiziologinių procesų lygiagretumą, dvasios nepriklausomumą nuo kūno. Materialistinė koncepcija idealybę tapatina su materialiais procesais. Straipsnyje teigiama, kad idealybė, kaip objektyvaus pasaulio subjektyvus paveikslas, atsiranda praktiniame visuomeninio individo santykyje su tikrove, su jį supančiais praktiniu požiūriu jam svarbiais daiktais ir procesais. Idealybė atsiranda tada, kai susiklosto savosios veiklos supratimas, kai psichinė žmogaus veiklos forma įgyja savarankiškumą tikrovės atžvilgiu, kai žmogus pradeda šia forma operuoti nekeisdamas tikrovės, kurios atspindys ji yra. Daroma išvada, kad idealybė atsiranda tada, kai atspindėjimas tampa ne tik kai kurių tikrovės pusių fiksavimu, bet kai šie izomorfiniai tikrovės pėdsakai pradedami laikyti reikšmingais pačiam individui.