Mėginama aiškinti humanizmo problemas J. P. Sartre'o "A dialektinio proto kritikoje". Pastebima tam tikra jo humanizmo sampratos evoliucija. Pagrindiniai Sartre'o humanizmo principai kinta priklausomai nuo jo nuomonės apie dialektiką pokyčių. Svarstomame darbe dialektika nebelaikoma tik žmogaus sąmonės reiškiniu, tačiau svartomas sąsajoje su patirtimi. Todėl humanizmo principai yra pagrįsti ne absoliučia laisve, bet laisvos patirties galimybe.
Atsižvelgiant į vyraujantį ontologinį dualizmą, patirties koncepcija rodo Sartre'o humanizmo sampratos idealizmą. Autorė daro išvadą, kad savo "Dialektinio proto kritikoje" Sartre'as nepateikia jokio naujo humanizmo problemos sprendimo. Jo pateiktos humanizmo charakteristikos lieka abstrakčios ir subjektyvistinės.