1992 m. minint Vilniaus universiteto docentės, logikos ir filosofijos istorijos specialistės Kristinos Rickevičiūtės (1922–1984) septyniasdešimtąsias gimimo metines, atsiminimais pasidalijo jos kurso draugė, istorikė Genovaitė Gustaitė. Publikuojamas jos pasakojimas apie 40 metų trukusią draugystę su K. Rickevičiūte, taip pat šios rašytas laiškas – gyvenimo prasmės, žmogaus paskirties, jo galimybių, laisvės ir būtinybės, pesimizmo ir optimizmo, apskritai amžinų būties klausimų filosofinis apmąstymas.
