Straipsnyje plėtojamas tarmėtyrinis diskursas, skirtas tarmiškumo tvarumui didmiestyje interpretuoti. Pristatomo tyrimo tikslas – atliekant emic, t. y. paprastojo kalbos bendruomenės nario, naratyvo analizę, įvertinti tarmiškumo tvarumą didmiestyje. Didmiesčių zonose sutrinka natūralus horizontalusis kalbos kontinuumas, vadinasi, iš etic, kitaip – tyrėjo, perspektyvos (gali būti) keliami skirtingų regioninių variantų koegzistavo, konkuravimo, niveliavimosi ir pan. klausimai. O vertinant emic perspektyvą ir metodologinį inventorių šiai perspektyvai rastis, iš esmės yra kalbama apie tarmiškumo sąlygų identifikavimą. Emic naratyvas, kitaip – aš manau, kad … naratyvas, konstruojamas iš perceptyviosios dialektologijos tyrimo, atlikto trijuose Lietuvos didmiesčiuose, medžiagos, suteikia žinių tarmiškumo projekcijoms čia ir dabar, o iš dalies ir ateityje modeliuoti. Svarstant tarmiškumo tvarumo klausimą, straipsnyje susitelkiama į konstruojamo emic naratyvo dalis, aprėpiančias kalbinio elgesio refleksiją, taip pat kalbinės aplinkos vertinimą, apriorines kalbines nuostatas dėl tarminių kodų vartosenos.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.