Onkologinės ligos – viena opiausių ir svarbiausių visuomenės sveikatos problemų visame pasaulyje, ypač kalbant apie vaikų piktybines ligas. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama 65–80 naujų vaikų susirgimų onkologine liga. Siekiant geresnių gydymo ir slaugos rezultatų, didelis dėmesys skiriamas bendravimui tiek su piktybinėmis kraujo ligomis sergančiais vaikais, tiek su juos prižiūrinčiais tėvais.
Tyrimo tikslas – išanalizuoti tėvų, slaugančių onkohematologinėmis ligomis sergančius vaikus, bendravimo poreikius.
Tyrimo metodai: anoniminė anketinė apklausa ir medicininių dokumentų analizė.
Rezultatai. Tyrimo metu nustatyta, kad tėvai, slaugantys onkohematologinėmis ligomis sergančius vaikus, turi ne tik finansinių, socialinių, bet ir psichologinių problemų. Tėvų psichologinei būklei įtakos turi jų slaugomo vaiko prastėjanti savijauta ir nuotaika. Tai lemia tėvų patiriamus nežinomybės ir baimės jausmus. Daugumą kylančių psichologinių sunkumų tėvai linkę spręsti bendraudami arba užsiimdami mėgstama veikla. Bendraudami su slaugytoju, tėvai tikisi nuoširdumo, išsamios informacijos apie ligą ir vaiko būklę bei jų jausmų supratimo.
Išvados. Tėvai, slaugantys onkohematologinėmis ligomis sergančius vaikus, patiria nežinomybę, baimę ir nuovargį, tačiau bendravimas jiems išlieka svarbus. Nustatyta, kad tėvai psichologines problemas sprendžia įvairiais metodais. Nuoširdžiai bendraudami vaiko gydymo ligoninėje metu, tėvai psichologinės pagalbos sulaukia iš gydytojų, slaugytojų ir artimųjų. Slaugytojas yra svarbus viso gydymo laikotarpiu. Iš slaugytojų tėvai tikisi nuoširdaus bendravimo, išklausymo ir informacijos. Tėvų išsakomi lūkesčiai ir slaugytojų teikiama pagalba sutampa, todėl galima teigti, kad slaugytojai supranta tėvus ir žino, kokios pagalbos jiems labiausiai reikia. Dėl didelio darbo krūvio slaugytojas nėra tėvų įvardytas kaip asmuo, padedantis spręsti jų psichologines problemas.