Ar Lietuvos socialinių mokslų mokslinių tyrimų infrastruktūros ekosistema yra išskirtinė?
Straipsnyje analizuojama Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų (MTI) ekosistema socialiniuose moksluose. Iš kitų nacionalinių MTI ekosistemų ji išsiskiria aiškiau išreikštu tarpinstituciniu ir tarpdisciplininiu bendradarbiavimu bei geresne integracija į tarptautinius tinklus. Straipsnyje ieškoma atsakymo į klausimą, kas galėjo nulemti šį socialinių mokslų MTI ekosistemos išskirtinumą. Socialinių mokslų MTI ekosistemos analizei pritaikyta interakcionistinė infrastruktūrų sociologija, kuri infrastruktūras traktuoja ne kaip stabilius objektus, o kaip nuolat tampančius, dinamiškus procesus, kurie atsiranda iš mikrosąveikų. Analizė atskleidė, kad MTI ekosistemos gyvybingumą lemia jose dalyvaujančių mokslininkų mobilumas, neformali tinklaveika ir gebėjimas inicijuoti bei jungti skirtingus projektus. Nepaisant nuolatinių finansavimo sunkumų, ypač MTI steigimosi etapuose, duomenys ir prieiga prie jų yra šios ekosistemos pagrindas, telkiantis mokslininkus ir valstybines institucijas bendram tikslui – pažinti visuomenę ir kurti duomenimis grįstą viešąją politiką.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.