Gramatikos mokymas užduotimis grindžiamame kalbų mokyme (UGKM): lietuvių K2 kalbos linksnio įsisavinimas lyginant skirtingas gramatinės formos mokymo prieigas

Anotacija

Užduotimis grindžiamas kalbų mokymas (UGKM) yra svetimosios kalbos (K2) mokymo metodika, kurioje akcentuojamas autentiškų, realaus pasaulio komunikaciją imituojančių užduočių atlikimas. Nors UGKM jau seniai pripažintas kaip pažangus kalbų mokymo metodas, mokslininkai iki šiol nesutaria, kiek jame turėtų likti vietos gramatikos mokymui. Dažnai teigiama, kad UGKM pirmiausia skatina implicitinį, o ne eksplicitinį K2 žinių įsisavinimą. Kita vertus, pripažįstama, kad eksplicitinis gramatikos mokymas yra ypač svarbus mokant sudėtingos morfologijos kalbų, tokių kaip lietuvių, turinčių itin sunkiai įsisavinamų gramatinių kategorijų, pavyzdžiui, linksnio kategorija. Šio straipsnio tikslas – aprašyti gramatikos komponento vaidmenį UGKM užduočių cikle, skirtame lietuvių kalbos linksnio kategorijos mokymui. Žvalgomajame tyrime, kurį sudarė išankstinis testas, intervencija ir baigiamasis testas, dalyvavo 18 suaugusiųjų lietuvių K2 mokinių. Viena grupė (n = 10) atliko UGKM kriterijus atitinkančią užduotį su ribotu eksplicitiniu gramatikos mokymu, o kita (n = 8) – tą pačią užduotį su išsamesniu gramatikos mokymu. Eksperimento tikslinės struktūros buvo subjekto ir tiesioginio objekto raiška su neiginiu ir be jo, o tai apima daiktavardžio vardininko, kilmininko ir galininko formas.

Nors abiejų grupių dalyviai sėkmingai atliko užduotį, gramatikos žinias, kaip rodo baigiamasis testas, reikšmingiau pagerino tik ta grupė, kurioje taikytas ribotas gramatikos mokymas. Vis dėlto statistinė analizė nerodė ryškaus dviejų grupių skirtumo tarp išankstinio ir baigiamojo testo. Be to, kai kurie esminiai skirtumai tarp tiriamųjų grupių galėjo turėti įtakos rezultatams. Grupė, dirbusi su išsamesniu gramatikos pristatymu užduotyje, jau išankstiniame teste demonstravo geresnes linksnių žinias, todėl galimybė pasiekti akivaizdžią pažangą buvo mažesnė. Be to, kiekvienos grupės dalyviai lankė skirtingus lietuvių kalbos kursus. Tikėtina, kad įtaką rezultatams turėjo ir tam tikrų tikslinių žodžių ir konstrukcijų dažnumas ir ryškumas. Nepaisant to, klaidų analizė atskleidė tam tikrus skirtumus tarp grupių, kurie iš dalies patvirtina skirtingą linksnio įsisavinimo raidą, priklausomai nuo taikytos intervencijos. Tyrimo įžvalgos gali būti naudingos kuriant užduotis ir testus tolesniems tyrimams.