Kalbinių nuostatų vertinimas GIS metodais: rytų aukštaičių panevėžiškių jaunesniosios kartos atvejis
Straipsnyje pristatoma Lietuvoje dar netaikyta GIS technologijų pagrindu veikianti metodika kalbinėms nuostatoms nagrinėti. Jai atskleisti naudojama medžiaga, sukaupta perceptyviosios dialektologijos metodologijos principais parengtu klausimynu. Apklausti 198 16–20 m. moksleiviai iš rytų aukštaičių panevėžiškių patarmės plote esančių 7 gimnazijų.
GIS įrankiais ir metodais vertinta, kaip respondentai suvokia kalbos variantiškumą, kurias Lietuvos sritis laiko tarminės kalbos zonomis, su kokiu kalbos variantu sieja gimtojo krašto kalbą, ar rezultatams turi įtakos deklaruotas tarmės vartojimo aktyvumas ir tarmių prestižas.
Nustatyta, kad taikyta metodika yra tinkama kalbinėms nuostatoms nagrinėti – žemėlapio užduoties ir klausimyno duomenų geoerdvinei analizei atlikti viename žemėlapyje. Atskleista, kad panevėžiškių gimnazistų savimonėje vyrauja penkianarė etnografinio pagrindo tarmių klasifikacija. Palankios kalbinės nuostatos gali turėti įtakos žinioms apie tarmes ir jų paplitimo teritoriją, o neigiamo estetinio pamato kalbinės nuostatos – jaunuolių gebėjimams atpažinti žymėtąsias tarmes.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.